C. difficile infekcija: kas tai yra ir kodėl svarbu žinoti?

Kaip užsikrečiama C. difficile?

C. difficile bakterijos patenka į organizmą per burną – dažniausiai per užterštas rankas, paviršius ar maistą. Jos ypač greitai dauginasi, kai žarnyno mikroflora yra sutrikusi, pavyzdžiui, po antibiotikų vartojimo. Bakterijos išskiria toksinus, kurie pažeidžia žarnyno gleivinę ir sukelia uždegimą.

Kada didžiausia rizika?

C. difficile infekcija dažniausiai pasitaiko:

• Po antibiotikų vartojimo;

• Ligoninėse ar slaugos namuose;

• Vyresnio amžiaus žmonėms (virš 65 m.);

• Sergant lėtinėmis ligomis, turint susilpnėjusį imunitetą;

• Po virškinimo trakto operacijų ar gydymo chemoterapija.

Tačiau ja gali susirgti ir jauni, sveiki žmonės, ypač jei kontaktavo su infekuotu asmeniu ar aplinka.

Pagrindiniai simptomai

Lengva ar vidutinio sunkumo infekcija:

• Vandeningas viduriavimas (3 ar daugiau kartų per dieną);

• Pilvo diskomfortas ar lengvas skausmas.

Sunki infekcija:

• Viduriavimas 10–15 kartų per dieną;

• Stiprus pilvo skausmas;

• Karščiavimas, pykinimas;

• Dehidratacija;

• Kraujas ar pūliai išmatose;

• Padažnėjęs širdies ritmas;

• Svorio kritimas, apetito stoka;

• Galimi gyvybei pavojingi sutrikimai, tokie kaip toksinis megakolonas ar sepsis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, jei:

• Viduriuojate vandeningai 3 ar daugiau kartų per dieną ilgiau nei 2 dienas;

• Pajutote stiprų pilvo skausmą, karščiuojate;

• Atsirado kraujas išmatose;

• Simptomai atsirado netrukus po antibiotikų vartojimo.

Kodėl atsiranda C. difficile infekcija?

Mūsų žarnyne gyvena milijardai naudingų bakterijų, kurios padeda virškinti maistą ir saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų. Tačiau vartojant antibiotikus, dalis gerųjų bakterijų žūsta – tai sudaro sąlygas C. difficile bakterijai sparčiai daugintis.

Dažniausiai su infekcija siejami antibiotikai:

• Klindamicinas

• Cefalosporinai

• Penicilinai

• Fluorochinolonai

Taip pat riziką didina protonų siurblio inhibitoriai – vaistai nuo skrandžio rūgštingumo.

Kur slypi pavojus užsikrėsti?

C. difficile sporos gali išgyventi savaitėmis ar net mėnesiais aplinkoje – ant paviršių, drabužių, tualeto įrangos ar rankų. Ypač didelė rizika yra:

• Ligoninėse, slaugos ir ilgalaikės priežiūros įstaigose;

• Vietose, kur dažnai vartojami antibiotikai;

• Priežiūros aplinkoje, kur neužtikrinama tinkama higiena.

Kas labiausiai rizikuoja?

Rizikos veiksniai:

• Amžius virš 65 metų

• Neseniai atliktas gydymas antibiotikais

• Ilgas buvimas gydymo įstaigoje

• Susilpnėjusi imuninė sistema (pvz., dėl chemoterapijos)

• Lėtinės ligos – uždegiminė žarnyno liga, inkstų nepakankamumas

• Ankstesnė C. difficile infekcija – padidina tikimybę susirgti vėl

Galimos komplikacijos

Negydoma ar sunki C. difficile infekcija gali sukelti rimtų pasekmių:

• Dehidratacija – dėl gausaus viduriavimo;

• Inkstų funkcijos nepakankamumas – dėl greitai netekto skysčių;

• Toksinis megakolonas – žarnyno išsiplėtimas, pavojingas gyvybei;

• Žarnyno perforacija – plyšimas, galintis sukelti peritonitą (pilvaplėvės uždegimą);

• Mirtis – sunkiais atvejais, jei gydymas nepradėtas laiku.

Kaip išvengti C. difficile infekcijos?

Efektyvi prevencija prasideda nuo higienos ir sąmoningo vaistų vartojimo.

Pagrindinės prevencinės priemonės:

• Rankų plovimas su muilu ir šiltu vandeniu – ypač po tualeto ir prieš valgį. Alkoholio pagrindu pagaminti rankų dezinfekantai nėra veiksmingi prieš C. difficile sporas.

• Atsargus antibiotikų vartojimas – venkite nereikalingų antibiotikų. Gydytojas gali parinkti siauro spektro vaistą, mažiau veikiantį žarnyno mikroflorą.

• Apsaugos priemonės sveikatos įstaigose – kontaktinis atsargumas, vienkartinės pirštinės ir chalatai, atskiras kambarys pacientui.

• Aplinkos valymas – būtinas kruopštus paviršių dezinfekavimas baliklių turinčiomis priemonėmis.

Kaip nustatoma infekcija?

Diagnozė remiasi paciento simptomais ir laboratoriniais tyrimais.

Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Išmatų tyrimai – aptinkami toksinai arba toksinus gaminantys C. difficile štamai.

• Kolonoskopija ar sigmoidoskopija – jei reikia įvertinti žarnyno pažeidimus arba atmesti kitas priežastis.

• Pilvo KT ar rentgenograma – kai įtariamos komplikacijos (megakolonas, žarnyno perforacija).

Kaip gydoma C. difficile infekcija?

Gydymas skiriamas tik pacientams, kuriems pasireiškia simptomai.

Pagrindiniai gydymo būdai:

1. Antibiotikai:

• Vankomicinas

• Fidaksomicinas

• Metronidazolas – gali būti taikomas kartu su kitais vaistais sunkesniais atvejais

2. Chirurginis gydymas (retais atvejais), jei:

• Pasireiškia toksinis megakolonas

• Yra žarnyno plyšimo grėsmė

• Infekcija neslopsta gydant vaistais

3. Pasikartojančios infekcijos gydymas:

• Papildomi antibiotikų kursai

• Bezlotoksumabas – antikūnų terapija, mažinanti pasikartojimo riziką

• Išmatų mikrobiotos transplantacija (FMT) – efektyvus, bet eksperimentinis gydymas atkryčiams

• Probiotikai – kol kas jų veiksmingumas nėra įrodytas

Priežiūra namuose

Gydantis namuose, svarbu:

• Gerti daug skysčių – ypač turinčių elektrolitų (sultiniai, praskiestos sultys)

• Laikytis švelnios dietos – krakmolingi produktai (ryžiai, bulvės, bananai), vengti riebaus ar pieno turinčio maisto

• Stebėti simptomus – jei viduriavimas stiprėja, atsiranda karščiavimas ar skausmas, kreiptis į gydytoją