Apie Helicobacter pylori
Helicobacter pylori (teisingai tariama: Hel-ee-koh-BAK-ter Pie-LORE-ee) – tai bakterijų rūšis, kuri užkrečia skrandžio gleivinę. Ji gali pažeisti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos (pirmoji plonosios žarnos dalis) audinius, sukeldama uždegimą, paraudimą, skausmą, o kai kuriais atvejais – ir opas, dar vadinamas pepsinėmis opomis.
9/10/20252 min read
Kaip H. pylori veikia organizmą?
Ši bakterija dažnai randama žmogaus organizme. Dauguma užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų ir net nežino, kad ją turi. Tačiau H. pylori yra viena pagrindinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų priežasčių.
Bakterijos pažeidžia skrandžio gleivinę gamindamos fermentą, vadinamą ureaze. Šis fermentas neutralizuoja skrandžio rūgštis, susilpnina gleivinę, todėl skrandžio ląstelės tampa pažeidžiamesnės rūgščiai ir fermentui pepsinui.
H. pylori taip pat gali:
Prilipti prie skrandžio ląstelių, sukeldama uždegimą (gleivinės paraudimą ir patinimą);
Stimuliuoti padidintą rūgšties gamybą (šio mechanizmo ekspertai dar iki galo neišsiaiškino).
Gera žinia – H. pylori infekcija yra veiksmingai gydoma antibiotikais ir rūgštingumą mažinančiais vaistais.
Kaip užsikrečiama H. pylori?
Tikslus infekcijos perdavimo būdas nėra žinomas, tačiau manoma, kad ji plinta:
Per burną – bučiuojantis ar per neplautas rankas;
Per sąlytį su užsikrėtusių žmonių vėmalais ar išmatomis;
Per nesaugiai paruoštą maistą ar užterštą vandenį.
Kas rizikuoja labiau?
Infekcijos rizika didesnė, jei:
Esate vyresnio amžiaus – daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų yra vyresni nei 50 m.;
Priklausote tam tikrai etninei ar geografinei grupei – didesnis paplitimas tarp afroamerikiečių,
Rytų Europos, Lotynų Amerikos kilmės žmonių;Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta vaikystėje, bet galimas ir suaugus.
H. pylori simptomai
Daugeliui žmonių ilgus metus nepasireiškia jokie simptomai, tačiau vėliau gali atsirasti:
Gastritas – skrandžio gleivinės uždegimas;
Pepsinės opos – skausmingi pažeidimai skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.
Dažniausi opų simptomai:
Bunkus ar deginantis pilvo skausmas (ypač 2–3 val. po valgio arba naktį);
Skausmo palengvėjimas pavalgius ar pavartojus antacidinių vaistų;
Vėmimas, pykinimas;
Raugėjimas, pilvo pūtimas;
Apetito stoka ar svorio kritimas.
Svarbu: simptomai gali būti panašūs į kitas ligas, todėl būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip nustatoma H. pylori infekcija?
Jei turite skrandžio negalavimų, gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus:
Kraujo tyrimas – nustato antikūnus prieš H. pylori;
Išmatų tyrimas – ieško bakterijų ar jų antigenų;
Kvėpavimo testas – nuryjama karbamido tabletė su anglies molekulėmis; jei H. pylori yra, fermentas ureazė suskaido karbamidą, o iškvepiamame ore randama anglies;
Viršutinė endoskopija (EGD) – į skrandį įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, galimas biopsijos ėminys bakterijų aptikimui.
Pastaba: Endoskopija – invazinis tyrimas, dažniausiai atliekamas, jei kiti testai neinformatyvūs arba jei įtariama komplikacija.
Kaip gydoma H. pylori?
Gydymas priklauso nuo jūsų amžiaus, simptomų, sveikatos būklės ir atsako į vaistus. Įprastai skiriama:
Antibiotikų derinys – sunaikinti bakterijai;
Protonų siurblio inhibitoriai (PPI) – sumažinti skrandžio rūgšties gamybą;
H2 receptorių blokatoriai – slopina histamino poveikį, kuris skatina rūgšties išsiskyrimą;
Skrandžio gleivinės apsaugos priemonės – padeda gleivinei atsistatyti ir palaiko gydymą.
H. pylori vaikams
Nors dažniau pasitaiko suaugusiesiems, H. pylori gali užsikrėsti ir vaikai. Jei pastebite simptomus, būdingus gastritui ar opai, svarbu kreiptis į pediatrą.
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei vaikui pasireiškia:
Staigus, aštrus pilvo skausmas;
Juodos išmatos arba kraujas išmatose;
Kruvinas vėmimas arba vėmimas, panašus į kavos tirščius.
Tai gali rodyti kraujavimą ar perforaciją.
Galimos komplikacijos
Negydoma H. pylori infekcija gali sukelti:
Pepsines opas;
Skrandžio gleivinės pažeidimus (erozijas);
Perforaciją (skylę skrandyje);
Kraujavimą;
Virškinimo trakto obstrukciją (kai opa trukdo maistui pasišalinti);
Padidėjusią skrandžio vėžio riziką.
Kaip apsisaugoti nuo H. pylori?
Nors tikslus perdavimo būdas nėra žinomas, higienos laikymasis yra geriausia prevencija:
Plauti rankas muilu ir vandeniu (ypač po tualeto ir prieš valgį);
Valgyti tik švariai paruoštą maistą;
Gerti tik saugų, švarų vandenį.




