Antibiotikai – ką reikia žinoti?
Antibiotikai, dar vadinami antibakteriniais vaistais, naikinančiais arba lėtinančiais bakterijų augimą. Jie apima daugybę galingų vaistų ir yra naudojami bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Antibiotikai negali gydyti virusinių infekcijų, tokių kaip peršalimas, gripas ir daugumos kosulio rūšių. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra antibiotikai, kaip jie veikia, koks yra galimas šalutinis poveikis ir koks yra atsparumas antibiotikams.
4/7/20251 min read
Antibiotikai – tai vaistai, kurie naikina arba lėtina bakterijų augimą. Jie būtini gydant bakterines infekcijas, tačiau neveiksmingi prieš virusus, tokius kaip gripas ar peršalimas.
Greiti faktai apie antibiotikus
Pirmąjį natūralų antibiotiką – peniciliną – 1928 m. atrado Aleksandras Flemingas.
Antibiotikai negali gydyti virusinių infekcijų.
Flemingas numatė atsparumo antibiotikams grėsmę.
Antibiotikai naikina arba lėtina bakterijų augimą.
Dažniausi šalutiniai poveikiai: viduriavimas, pykinimas, skrandžio sutrikimai.
Kaip antibiotikai veikia organizmą?
Antibiotikų veikimo būdai:
Baktericidiniai – naikina bakterijas (pvz., penicilinas).
Bakteriostatiniai – stabdo bakterijų dauginimąsi.
Jie gali būti plataus arba siauro veikimo spektro, taip pat skirstomi pagal tai, ar veikia aerobines (reikia deguonies) ar anaerobines (be deguonies) bakterijas.
Kada vartoti antibiotikus?
Antibiotikai skiriami, kai:
Organizmas nebesugeba kovoti su infekcija pats.
Gydytojas diagnozuoja bakterinę infekciją.
Reikia užkirsti kelią infekcijai, pvz., prieš chirurgines operacijas (profilaktinis vartojimas).
Svarbu: Nevirusinės ligos, tokios kaip peršalimas ar gripas, nėra gydomos antibiotikais.
Atsparumas antibiotikams - Kas tai?
Atsparumas reiškia, kad bakterijos tampa atsparios antibiotikų veikimui.
Kodėl tai pavojinga?
Liga tampa sunkiau gydoma.
Gali prireikti stipresnių, toksiškesnių vaistų.
Padidėja komplikacijų rizika.
Viena pagrindinių atsparumo priežasčių – perdažnas arba neteisingas antibiotikų vartojimas.
Antibiotikų šalutinis poveikis
Dažniausi:
Viduriavimas
Pykinimas
Vėmimas
Bėrimas
Skrandžio sutrikimai
Grybelinės infekcijos (burnoje, makštyje, virškinamajame trakte)
Reti, bet rimtesni:
Inkstų akmenys
Kraujo krešėjimo sutrikimai
Jautrumas saulei
Kraujotakos ar klausos sutrikimai
Žarnyno uždegimas (ypač vyresniems žmonėms)
Alerginės reakcijos į antibiotikus
Kai kurie žmonės yra alergiški tam tikriems antibiotikams, ypač penicilinui.
Galimi simptomai:
Išbėrimas
Liežuvio ar veido patinimas
Apsunkintas kvėpavimas
Sunki alerginė reakcija – anafilaksija – gali būti gyvybei pavojinga.
Jei jau esate patyrę alerginę reakciją – informuokite gydytoją arba vaistininką.
Vartojimas kartu su kitais vaistais
Antibiotikai gali sąveikauti su:
Kitu gydymu (receptiniais ar nereceptiniais vaistais)
Maisto papildais
Vaistažolėmis
Prieš vartodami bet kokius papildomus vaistus ar preparatus pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Kam būtinas ypatingas atsargumas?
Nėščioms ar žindančioms moterims
Žmonėms su kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimais
Senyvo amžiaus pacientams
Šioms grupėms antibiotikų pasirinkimas ir dozavimas turi būti atidžiai prižiūrimas medikų.