Anafilaksija - kas tai?
Anafilaksija vis dažniau ištinka maistui alergiškus vaikus, ir ne ligoninėje, o įprastomis visuomenės sąlygomis. Maisto sukeliama anafilaksija gali ištikti namuose, mokykloje, restorane ir kitose vietose. Anafilaksiją gali sukelti bet kuris maisto produktas, alergenas gali būti „pasislėpęs“, pavyzdžiui, riešutų pėdsakai, ar sukeliantis kryžmines reakcijas.
3/31/20251 min read
Anafilaksija – tai greitai prasidedanti gyvybei pavojinga alerginė reakcija, dažniausiai sukeliama maisto produktų, vabzdžių įkandimų ar kitų alergenų. Anafilaksija gali ištikti bet kur – namuose, mokykloje, restorane ar kitose viešose vietose.
Anafilaksijos požymiai
Anafilaksija pasireiškia dviejų ar daugiau organų pažeidimu:
Odos simptomai: bėrimas, dilgėlinė, niežėjimas, raudonis, lūpų ar liežuvio patinimas
Kvėpavimo takų problemos: prikimęs balsas, dusulys, švokštimas, sunku kvėpuoti
Kraujotakos sutrikimai: greitas širdies plakimas, svaigulys, sumažėjęs kraujospūdis, sąmonės praradimas
Virškinimo sistemos simptomai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas
Svarbu: Laiku nesuteikus pagalbos, anafilaksija gali baigtis mirtimi.
Kaip elgtis įtariant anafilaksiją?
Nedelsiant iškvieskite greitąją pagalbą (telefonu 112).
Jei pacientas turi adrenaliną (EpiPen ar pan.), padėkite jį sušvirkšti.
Užtikrinkite, kad pacientas būtų ramioje padėtyje, pageidautina – gulimoje su pakeltomis kojomis.
Stebėkite kvėpavimą ir sąmonę, jei reikia – pradėkite gaivinti.
Alergijos gydymas ir profilaktika
Pagrindiniai gydymo būdai:
Alergenų vengimas – svarbiausias gydymo ir prevencijos žingsnis
Specifinė alergenų imunoterapija – gydymas, kuriuo organizmas pripratinamas prie alergeno, sumažinant reakcijų riziką
Vaistai – antihistamininiai, gliukokortikosteroidai, dekongestantai ir kt.
Paciento mokymas – kaip atpažinti simptomus ir tinkamai reaguoti
Kaip sumažinti alergijos riziką?
Maisto alergijos atveju:
Atidžiai skaitykite produktų sudėtį, ypač jei esate alergiški riešutams ar kitiems dažniems alergenams.
Būkite atsargūs valgydami nepažįstamose vietose (restoranuose, svečių namuose).
Šienligės profilaktika:
Venkite vaikščioti pievose ar nupjautose vejose žydinčių augalų laikotarpiu.
Neatidarinėkite langų karštomis dienomis.
Dažnai valykite dulkes ir vėdinkite namus anksti ryte arba vėlai vakare.
Po grįžimo iš lauko nusiprauskite veidą ir pakeiskite drabužius.
Naudokite drėgnas šluostes, drėkinkite užuolaidas.
Venkite lauko gėlių puokščių namuose.
Vabzdžių įkandimų prevencija:
Venkite valgyti lauke saldžius produktus.
Dėvėkite ilgas rankoves ir kelnes.
Nenaudokite kvapiųjų kremų ar kosmetikos.
Nedarykite staigių judesių, jei aplink skraido vabzdžiai.
Naudokite langų tinklelius ir vabzdžius atbaidančias priemones.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie augalai sukelia alergiją?
Medžiai, žolės ir piktžolės, kurie išskiria lengvas, vėjo nešiojamas žiedadulkes.
Ar pakeitus gyvenamąją vietą galima išvengti šienligės?
Ne, nes kiekvienoje vietovėje gali būti skirtingų alergenų.
Ar stresas veikia alergijos paūmėjimą?
Taip, stresinės situacijos gali sustiprinti alergijos simptomus.
Ar alergija yra išgydoma?
Ne visiškai, bet simptomai gali būti veiksmingai kontroliuojami ir gydomi.