14 dažniausiai pasitaikančių glitimo netoleravimo požymių

Gliuteno netoleravimas yra gana dažna problema. Jam būdingos neigiamos reakcijos į glitimą - baltymą, esantį kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Celiakija yra sunkiausia glitimo netoleravimo forma. Tai yra autoimuninė liga, kuria serga apie 1% gyventojų ir kuri gali sukelti žalos virškinimo sistemoje.

1/17/20241 min read

Glitimo netoleravimas – tai neigiama organizmo reakcija į glitimą – baltymų mišinį, randamą kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Panašu į du pagrindinius tipus:

  1. Celiakija – autoimuninė liga, kuriai būdingas žarnyno gleivinės pažeidimas, serga apie 1–1,7 % pasaulio gyventojų .

  2. Ne-celiakinė glitimo jautrumas (NCGS) – simptomai panašūs į celiakiją, bet be žarnyno pažeidimo ir IgE reakcijos. Jos dažnis yra mažiau tiksliai žinomas – nuo 0,5 % iki 13 % populiacijos.

NCGS gali būti net 6–10 kartų dažnesnė nei celiakija, tačiau dalis atvejų gali būti susiję ne su glitimu, o su FODMAP angliavandeniais, kaip rodo naujausi tyrimai.

Šis skirtumas – kodėl svarbu?

  • Celiakija – autoimuninė liga: gliadinas aktyvuoja T‑limfocitus, sukeldamas žarnyno mikroįtrūkius.

  • NCGS – nežinoma tiksli priežastis. Gali būti dėl glitimo, FODMAP'dų arba kitų grūdų komponentų (pvz., amilazės/tripsinazės inhibitoriai)

Diagnozė – kokie tyrimai atliekami?

Celiakijai nustatyti:

  1. Serologiniai tyrimai (anti‑tTG, anti‑EMA).

  2. Endoskopija ir biopsija bei histologinis tyrimas.

  3. HLA DQ2/DQ8 genotipavimas.


NCGS:

  • Diagnozė – išskyrus celiakiją ir alergiją rugiams/kviečiams, simptomų palengvėjimas per GFD.

  • Auksinis diagnostikos standartas – dvigubas aklas glitimo iššūkis – praktiškai retai atliekamas


Epidemiologija

  • Celiakija: seroprevalencija ~1,4 %, infekuota diagnozuota diagnoze – ~0,7 %.

  • NCGS: savarankiškai pranešta – 0,5‑14,9 %, dažniausiai tarp moterų nuo 30‑jų metų, extra‑ir viduriavimo simptomai būdingi ~68 % pacientų .

  • Naujausi Australijos tyrimai rodo, kad simptomai gali būti ne glitimo, o placebu (nocebo) efektas .


Kada ir ką daryti?

  1. Jei turite virškinimo ir extra simptomų, pasitarkite su gydytoju dėl celiakijos žymenų.

  2. Jei celiakija ir alergijos – atmestos, bet simptomai lieka – pradėkite dietą be glitimo 6–8 sav.

  3. Norint patvirtinti NCGS – duodamas glitimo iššūkis (ką dažniau atlieka tyrėjai).

  4. Stebėti neatitiausių maisto produktų poveikį (pvz., FODMAP'ai).

  5. Būtina konsultuotis su gastroenterologu ir dietologu.


Atnaujinta išvada

  • Celiakija – apie 1 % populiacijos. NCGS – potencialiai 6 kartus dažnesnė, bet dalies atvejų simptomus lemia ne glitimas, o FODMAP'ai ar placebo efektas.

  • Abiem atvejais geriausias žingsnis – sąmoningas išskirtinių tyrimų atlikimas, dietologijos stebėsena ir individualus vertinimas.

  • Pernelyg griežta GFD be medicininės priežasties gali lemti mitybos trūkumus, tad visada pasikonsultuokite su specialistu